Straipsniai
Greita paieška
Receptai
Draugai

Ką iškylaudami turėtume žinoti apie maisto produktus?

2011-08-29 13:15:46
Spausdinti Komentarai     Teksto dydis
Ką iškylaudami turėtume žinoti apie maisto produktus?

Sušilus orams, vis dažniau skubame į gamtą, keliones. Kiekvieną kartą prisidedame pilnus krepšius maisto. Deja, kuo karštesnė diena, tuo greičiau genda maisto produktai.

Turėtume atsiminti, kad net ir šviežias produktas gali sukelti negalavimų, jei į jį pateks dizenterijos, salmoneliozės, listeriozės ar kampilobakteriozės sukėlėjų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. 

Vykstant į gamtą reiktų įsidėmėti keletą svarbių aspektų:



• Laikykitės higienos reikalavimų. Visada ir dažnai plaukite rankas: prieš ruošiant valgį, pasinaudoję tualetu, visada nuvalykite maisto paruošimui reikalingą įrangą ir paviršius. Pavojingi mikroorganizmai plačiai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl mikroorganizmai gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Jei vykstate į tolimesnę kelionę, vertėtų turėti muilo, rankšluostį ar drėgnų servetėlių. Jei sąlygų nusiplauti rankas nėra, maistą patariama imti servetėle. Jeigu maisto produktas atrodo švarus, tai dar nereiškia kad taip yra. Reikia 2,5 bilijono bakterijų sudrumsti 250 ml vandens, bet kai kuriais atvejais užtenka 15–20 patogeninių bakterijų, kad žmogus susirgtų. Maistui naudojami indai taip pat turi būti švarūs. Geriausiai vartoti vienkartinius indus, po valgio juos išmesti. Jeigu, vis dėlto, naudojate įprastus indus, būtina:


- indus valyti valgio ruošimo metu, kad mikroorganizmai negalėtų daugintis;

- ypatingą dėmesį atkreipkite į valgymo, gėrimo ir ruošimo indus, kurie liečiasi su neapruoštu maistu ar burna;


- nepamirškite nuvalyti ir išdžiovinti valymo priemonių, nes drėgnose vietose mikroorganizmai dauginasi greičiau;


- po valgio, maisto perteklių išmeskite į šiukšlių dėžę.


• Vartokite tik saugų vandenį. Upių, tvenkinių, kanalų vandenyje gausu parazitų ir patogenų, kurie gali sukelti diarėją, vidurių šiltinę bei dizenteriją, todėl tokio vandens vartojimas yra nesaugus! Gamtoje geriausiai vartoti fasuotą geriamąjį vandenį.

• Užtikrinkite maisto produktų laikymo temperatūrą. Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37°C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5–60°C temperatūroje, todėl tam pakanka ir šiltos vasaros dienos. Laikant maisto produktus šaldytuve ar ant ledo gabaliukų (kai temperatūra žemesnė nei 5°C) ar labai karštoje temperatūroje (virš 60°C), mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja. Reiktų prisiminti, kad ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus laikykite šaltai (ne aukštesnėje kaip +2 – +8°C temperatūroje) nuo pagaminimo iki valgymo. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis vartojimo laikas ribotas – paprastai 2–3 paros, todėl sekite ant pakuotės pažymėtą realizavimo laiką. Kad maistas greitai nesugestų:


- nepalikite išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 valandas;


- virtą ir greitai gendantį maistą laikykite šaltai (produktams laikyti geriausia įsigyti nešiojamus šaldymo krepšius ar specialias dėžes su ledo gabaliukais);


- neturint šaldymo krepšių, produktus galima laikyti iškastoje duobėje, šaltame vandenyje ir t.t.;


- jeigu saugus maisto produktų laikymas neįmanomas, reikėtų vartoti šviežią maistą ir stengtis jį suvartoti kuo greičiau;

- gerai paskaičiuokite, kiek reikės maisto produktų, kadangi šiais laikais ilgai dirba parduotuvės, jų yra ir kaimeliuose.



• Tinkamai apruoškite maistą. Jei gamtoje sugalvojote maistą gamintis patys, turėtumėte žinoti, kad tinkamas virimas / kepimas gali sunaikinti daugumą pavojingų mikroorganizmų. Verdant, maistas turi pasiekti 70°C temperatūrą, kadangi tai sunaikina netgi didelę koncentraciją mikroorganizmų. Ypač svarbu gerai išvirti / iškepti maltos mėsos kepsnelius, didelius mėsos gabalus ar visą vištą, todėl įsitikinkite, kad mėsos ar paukštienos išskirtos sultys yra šviesios, ne rožinės spalvos. Primename, kad kepant mėsos gaminius, kuriuose yra nitritinės druskos, aukštesnėje nei 110°C temperatūroje, išsiskiria nitrozaminai, todėl:


- mėsą ir jos produktus ant grotelių kepkite žemesnėje temperatūroje, kad, kiek įmanoma, sumažėtų jų apdegimo ir apanglėjimo galimybės. Jei taip atsitiko, apdegusias ir apanglėjusias ar suanglėjusias vietas nupjaustykite;


- prieš kepant, mėsą ar jos produktus suvyniokite į foliją, taip ji bus apsaugota nuo tiesioginės liepsnos.


• Vartokite saugų maistą:


- rinkitės tik šviežius ir sveikus vaisius bei daržoves, jei vartosite juos žalius – būtinai nulupkite odelę ir nuplaukite, kadangi toksinės medžiagos gali formuotis pažeistuose bei supelijusiuose vaisiuose bei daržovėse;


- rinkitės perdirbtus maisto produktus, tokius kaip pasterizuotas pienas;

- nevartokite maisto produktų pasibaigus jų galiojimo terminui;


- išmeskite sukiužusias, išsipūtusias ar oksiduotas skardines;


- apdairiai rinkitės pieno produktus turgavietėse ar perkant tiesiogiai iš ūkių;


- greitai gendančių pieno produktų nepirkite iš atsitiktinių prekeivių turgaviečių prieigose;


- jei mėsos pusfabrikačių pakuotėje matote susikaupusio skysčio, tokių nepirkite ir nevartokite;


- maistą laikykite uždaroje pakuotėje, saugokite nuo graužikų, vabzdžių, kitų gyvių.


Taigi, siekiant apsaugoti savo sveikatą nuo galimų minėtų infekcijų, į kelionę nesivežkite pieno, grietinėlės, ledų, varškės ir konditerijos gaminių su kremu, virtos ar keptos mėsos ar žuvies produktų, faršo, mišrainių, karšto rūkymo žuvies ar vištienos. Kelionei tiks duona ir jos gaminiai, lašiniai, kietai virti kiaušiniai, šviežios daržovės, pomidorai, agurkai. Karštomis dienomis kelionėje nepakeičiamas maistas yra sausainiai, džiūvėsiai, mėsos ar žuvų pramoniniai konservai.

Esant galimybei, galima išsivirti sausų produktų: kruopų, makaronų, galima įsidėti sausų sriubų, įvairių dribsnių, sausų pusryčių, sojos produktų. Tai sveika ir maistinga.

Verta pasiimti šokolado plytelę, razinų ar riešutų. Šie gardėsiai užima nedaug vietos. 
Jeigu praėjus kelioms valandoms po valgio pasijutote blogai, kuo skubiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas per metus atlieka daugiau nei 800 tūkst. laboratorinių tyrimų, tame tarpe atlieka salmonelių, listerijų, kampilobakterijų laboratorinius tyrimus maisto produktuose. 

2010 metais Listeria monocytogenes buvo nustatyta maisto produktuose mažmeninėje prekyboje.

Listerijų paplitimas sūriuose ir sūrių gaminiuose buvo 1,3 %, šviežių daržovių salotose, mišrainėse – 7,3 %, kituose maisto produktuose – 1,7 %, viešojo maitinimo (kavinių, restoranų, valgyklų) įstaigų maisto produktuose – 5,9 %.



2010 metais salmonelių paplitimas šviežioje mėsoje mažmeninėje prekyboje buvo 0,4 %, smulkintoje mėsoje ir smulkintoje paukštienoje – 0,9 %, mechaniškai iškaulinėtoje mėsoje ir paukštienoje – 4,3 %, paukštienos ir mėsos pusgaminiuose – 0,8 %, paukštienos gaminiuose – 0,2 %, paukštienos subroduktuose – 3,8 %. 

2010 metais kampilobakterijos buvo tirtos paukštienoje ir jos gaminiuose, tačiau bakterijų neaptikta.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Komentarai0

Panašūs straipsniai

Ar žinote kaip virti raudonąsias pupeles?
Ar žinote kaip virti raudonąsias pupeles?

Gamtoje galima rasti daugiau nei 200 pupelių rūšių. Yra baltosios ir raudonosios, juodosios ir purpurinės, o taip pat egzistuoja ir dekoratyvinės pupelės. Populiariausia ir labiausiai paplitusi rūšis yra raudonosios rūšies pupelės, vadinamosios Kidni. Pupeles daug kas mėgsta, juk jos ne tik skanios, bet ir naudingos mūsų sveikatai ir organizmui.

Kaip gerti vandenį
Kaip gerti vandenį(1)

Taisyklė, kurios privalu laikytis - negalima gerti valgio metu. Iš skrandžio vanduo pasišalina per 10 minučių po suvartojimo, kartu pasiimdamas praskiestas skrandžio sultis. Tai rimta, nes lėtina maisto virškinimą. Dažnai sakoma, kad valgant išgertas vanduo skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, tokiu būdu gerindamas virškinimą. Bet valgymo metu išgertas vanduo daro blogą įtaką maisto sukramtymui. Vietoj to, kad gerai sukramtytų ir maistą sudrė...

Žalingi indai: ką palikti, o ką - išmesti?
Žalingi indai: ką palikti, o ką - išmesti?

Lietuviai tradiciškai naudodavo medinius indus. Beje, tikdavo tikrai toli gražu ne bet kokia mediena – didelę reikšmę turėjo jos gydomosios savybėms.

 Daugiau straipsnių
Ar žinote, kad...

Perlinių kruopų košė bus baltesnė, jei pavirusį vandenį nupilsite ir kruopas užpilsite kitu verdančiu vandeniu.

Rodyti kitą patarimą
Reklama
Dienos populiariausi
Žemaičių blynai su faršu Makaronai su pomidorais ir sūriu Įdaryti makaronų vamzdeliai Sojos pupelių kotletai Cukinija žiemai "Donecko" Želė tortas „Vasarėlė“
Reklama
Prisijunk prie mūsų!