Straipsniai
Greita paieška
Receptai
Draugai

Padėkime savo skrandžiui – išmokime kramtyti

2014-01-02 08:53:47
Spausdinti Komentarai     Teksto dydis
Padėkime savo skrandžiui – išmokime kramtyti

Visi puikiai žinome, kad maistą visuomet reikia gerai sukramtyti, o valgyti reikėtų niekur neskubant. Tačiau ar dažnai šitaip elgiamės? Ar mokame mėgautis kiekvienu kąsniu, ar tiesiog pripuolame prie maisto tam, kad nebeurgztų skrandis?

Greitai užkandę mes pasisotiname, tačiau tikriausiai pastebėjote, kad po maisto jaučiamės apsunkę, tarsi netekę visos energijos. Nereikia kaltinti maisto, nes kalti esame tik mes patys. Neteisingas valgymas – didelė apkrova ir išbandymas skrandžiui.

Kodėl būtina gerai kramtyti? Dar prieš įsidedant pirmąjį kąsnį į burną, žmogaus panosėje esantys jutiminiai receptoriai pradeda siųsti pirmuosius signalus skrandžiui ir žarnynui. Gavę šiuos signalus, skrandis ir žarnynas pradeda gaminti rūgštis, šarmus ir fermentus, kurie padeda įsisavinti reikiamas maistines medžiagas ir suvirškina visą maistą. Jei skrandis nebus pasiruošęs iš anksto, virškinimo procesas truks ilgiau, o jūs jausitės apsunkę. Taigi pirmasis patarimas norintiems valgyti sveikai – leisti sau pasimėgauti maisto kvapu, kad organizmas spėtų pasiruošti.

Tikriausiai visi pastebėjote, kad pajutus kvapnų maisto aromatą, burnoje savaime ima kauptis seilės. Taip mūsų organizmas pasiruošia priimti maistą. Susikaupusios burnoje seilės ne tik padeda suvilgyti maistą, tačiau ir skaido angliavandenius į sudėtines dalis, padėdamos įsisavinti maistines medžiagas. Seilės atlieka ir kitą svarbią funkciją – naikina maiste esančius mikrobus ir bakterijas, kurių gausu visame maiste, ypatingai termiškai neapdorotuose produktuose: vaisiuose ir daržovėse. Kad antibakterinis mechanizmas suveiktų be priekaištų, reikia išskirti pakankamai didelį seilių kiekį, o tai padaryti galima tik kramtant.

Kramtymas ne tik padeda išskirti seiles, tačiau ir smulkina maistą. Maisto virškinimas – skrandžio darbas, tačiau be pagalbos skrandis nepajėgus susidoroti su šia užduotimi. Kas vyksta, kai prastai sukramtote maistą? Visas maistas patenka į žarnyną, kuriame jį bando apdoroti skrandžio sultys ir fermentai. Kuo prasčiau maistas susmulkinamas, tuo ilgiau jis užsibūna žarnyne, nes nepakanka skrandžio sulčių ir fermentų, būtinų maisto suvirškinimui. Jūs jaučiatės apsunkę ir praradę energiją, nes visą savo energiją organizmas skiria būtent maisto virškinimui.

Be to, gerai kramtydami maistą, jūs sugaišite šiek tiek daugiau laiko. Organizmas sotumo jausmą pajunta maždaug 15-20 minučių bėgyje. Jei valgydami skubate, apkraunate savo skrandį per dideliu maisto kiekiu, todėl vėliau jaučiatės persivalgę. Teisingai kramtydami maistą valgysite lėčiau, taigi pajusite sotumo jausmą nuo mažesnio maisto kiekio. Jausitės sotūs, tačiau kupini energijos.

Kaip tinkamai kramtyti? Pabandykite paskaičiuoti, kiek kartų sukramtote mėsos gabaliuką, prieš jį praryjant. Tikriausiai nustebsite, nes skaičius bus labai mažas... Iš tiesų nėra jokios normos, kuri nurodytų kiek kartų reikia kramtyti, kad maistas būtų lengvai pasisavinamas, nes viskas priklauso nuo valgomų maisto produktų. Svarbiausia taisyklė kurios turėtumėte laikytis – kramtyti tol, kol maistas tiesiog sutirps burnoje. Dažniausiai tam pakanka 15-25 kartų, tačiau priminsime – viskas priklauso nuo maisto produkto.

Keletas naudingų patarimų:

  • Prieš valgydami maistą kelias minutes tiesiog pasėdėkite ir užuoskite maisto kvapą, kad spėtų išsiskirti seilės, padedančios suvilgyti ir sukramtyti maistą.
  • Valgykite mažesniais kąsniais, kad sukramtyti maistą būtų lengviau.
  • Kiekvieną kąsnį kramtykite tol, kol pilnai jį susmulkinsite.
  • Neskubėkite valgyti. Sukramtę vieną kąsnį galite palaukti kelias ar net keliolika sekundžių, prieš įsidedant į burną naują kąsnį. Taip suvalgysite mažiau, tačiau jausitės sotūs.
  • Valgymo metu skirskite dėmesį tik maistui, o ne pašaliniams darbams. Valgymas jums turi tapti malonumu, o ne priemone greitai pasisotinti.

Komentarai0

Panašūs straipsniai

Braškės
Braškės

Braškės ne tik turi nuostabų skonį bei kvapą, bet yra ir maistingos: jose daug cukraus, organinių rūgščių, aromatinių medžiagų, geležies, kalcio, fosforo, mikroelementų, įvairių vitaminų, ypatingai A ir B grupės. Penkiose vidutinio didumo uogose vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine.

Topinambo suteikiama energija
Topinambo suteikiama energija

Topinambo šakniagumbiai šiek tiek panašūs į bulves, tačiau jie labiau išsikraipę, yra pačių netikėčiausių formų. Tai ankstyva daržovė. Jau anksti pavasarį galima prisikasti jos gumbų. Rudenį topinambų derlių galima nuimti vėliausiai iš visų. Žiemą gumbai gerai išsilaiko net palikti žemėje arba iškasti ir laikomi karu su bulvėmis.

Alternatyvios mitybos paieškos: žaliavalgystė
Alternatyvios mitybos paieškos: žaliavalgystė

Žaliavalgystė tai toks mitybos būdas, kuomet žmogus nevalgo kepto, virto, troškinto ar kitaip termiškai apdoroto maisto. Žmonės, propoguojantys ši mitybo būdą, maistą kaitina ne aukštesnėje nei 43 C temperatūroje arba visiškai jo termiškai neapdoroja. Taip maiste išsaugomi vitaminai, nesunaikinami enzimai ir veikliosios medžiagos.

 Daugiau straipsnių
Ar žinote, kad...

Iš citrinų lengviau išspausite sultis, jei pas 1-2 min. Panardinsite į verdantį vandenį.

Rodyti kitą patarimą
Reklama
Dienos populiariausi
Ypatingieji kotletai Burokėlių salotos Želė tortas „Vasarėlė“ Taco Įdaryti makaronų vamzdeliai Salotos su lašiša
Reklama
Prisijunk prie mūsų!