Straipsniai
Greita paieška
Receptai
Draugai

Vartokime kuo daugiau vaisių

2011-08-25 13:48:26
Spausdinti Komentarai     Teksto dydis
 Vartokime kuo daugiau vaisių

Ruduo – derliaus metas. Soduose medžių šakos linksta nuo įvairiaspalvių gėrybių – vaisių. Vaisiai yra svarbi mitybos raciono dalis. Šios gėrybės yra sveikos mitybos piramidės bazėje. Įvairius vaisius ir daržoves (geriau šviežius) rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną (bent 400 g).
 

2007 metais atlikus suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimą, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 86 g vaisių. Moterys, lyginant su vyrais, daugiau suvartoja šių gėrybių. Nors Lietuvos rinkoje esantis platus vaisių asortimentas gali patenkinti kiekvieno iš mūsų skonį bei poreikį, atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai vaisių vartoja nepakankamai. Tai byloja ir kita atlikta studija, kuri parodė, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai vaisius valgė 22 kartus per mėnesį. Bent kartą per dieną vaisius valgė 39,7 proc. vyrų ir 44,5 proc. moterų, o populiariausi vaisiai buvo obuoliai, citrusiniai vaisiai, braškės ir bananai.
 

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atlikta anketinė apklausa internetu parodė, kad visi apklaustieji vartoja vaisius. Dauguma (40 proc.) apklaustųjų žino sveikos mitybos piramidės principą, kad vaisius rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną. Kiek mažiau (29 proc.) respondentų nurodė, kad šias gėrybes rekomenduojama valgyti daugiau nei kelis kartus per dieną, o 5 proc. apklaustųjų nuomone – vieną kartą per dieną.
 

26 proc. respondentų nežinojo, kiek rekomenduojama per dieną suvartoti vaisių. Paaiškėjo, kad apklaustieji labiausiai mėgsta obuolius, bananus, citrusinius vaisius (apelsinus, mandarinus, greipfrutus), persikus, nektarinus, slyvas, kivius, kriaušes. Į klausimą, kur dažniausiai perka vaisius, dauguma (61 proc.) respondentų nurodė prekybos centrą. Turguje dažniausiai perka vaisius 23 proc., o kitose vietose – 16 proc. respondentų. 78 proc. apklaustųjų pirkdami vaisius kreipia dėmesį į kilmės šalį. Dauguma (97 proc.) respondentų žino apie vaisių naudą sveikatai.
 

Vaisių vartojimas turi didelės reikšmės mūsų sveikatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 1,7 milijonai mirties atvejų (2,8 proc.) yra susiję su nepakankamu vaisių ir daržovių vartojimu. Apskaičiuota, kad šis rizikos veiksnys sąlygoja 14 proc. mirčių nuo skrandžio bei žarnyno vėžio, 11 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos bei 9 proc. mirčių nuo insulto.
 

Vaisių savybės ir nauda


Vaisiuose yra daug vandens (74,5–89,0 g/100 g), mažai baltymų ir riebalų. Jie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Vaisiuose yra daug angliavandenių, iš jų, daugiausia cukrų, skaidulinių medžiagų. Cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.) yra svarbus energijos šaltinis žmogaus organizmui, o skaidulinės medžiagos mažina diabeto, širdies ligų, žarnyno ligų, vidurių užkietėjimo riziką. Vaisiai taip pat yra puikus vitaminų (A, C, B grupės, folio r. ir kt.), mineralinių (kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt.) ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis. Skaidulinių medžiagų ir kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai vaisiuose pateikti lentelėje.


Lentelė.Skaidulinių medžiagų irkai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai vaisiuose (*RPN – Rekomenduojama paros norma)
 
 

Lyginant su kitais vaisiais, ypač daug skaidulinių medžiagų yra citrinose, kiviuose, vitamino A – abrikosuose, manguose, o vitamino C – citrusiniuose vaisiuose, kiviuose ir manguose. Vitaminas A užtikrina gerą regėjimą, sveiką odą, augimą. Jis didina organizmo atsparumą ligoms. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų.

Daugiausia kalio yra bananuose, kiviuose, abrikosuose, o geležies – taip pat bananuose, abrikosuose bei citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, citrinose). Kalis dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, fermentiniuose procesuose ir kt., o geležis įeina į hemoglobino, kuris perneša deguonį, sudėtį.

Vaisiuose randama eterinių aliejų, suteikiančių skonines savybes, organinių rūgščių, kurios ne tik suteikia skonį, bet ir dalyvauja apykaitos ir virškinimo procesuose. Iš organinių rūgščių žinomos citrinų, obuolių, rūgštynių bei vyno rūgštys. Citrinų rūgšties daugiausia yra citrinose, apelsinuose, mandarinuose, obuolių rūgšties – abrikosuose, slyvose, obuoliuose, rūgštynių – abrikosuose, kriaušėse, persikuose ir kt., o vyno – obuoliuose.

Vaisiuose esančios rauginės medžiagos, veikiamos fermentų, jungiasi su oro deguonimi ir kartu su kitomis medžiagomis sudaro tamsiai rudus arba raudonus junginius. Dėl to perpjauti vaisiai tamsėja.

Vaisiams tam tikrą spalvą suteikia dažančios medžiagos. Chlorofilas šioms gėrybėms suteikia žalią spalvą, karotinoidai – geltoną bei oranžinę spalvą, o flavonoidai – raudoną, avietinę, rožinę, o taip pat geltoną spalvą.

Aromatinės medžiagos suteikia vaisiams kvapą. Ypač daug jų yra citrusiniuose vaisiuose.


Laikymo sąlygos, vartojimo ypatumai


Tinkamos laikymo sąlygos yra vienas iš svarbiausių maisto saugos ir kokybės rodiklių. Vaisius rekomenduojame laikyti sausoje, vėsioje vietoje. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 334 „Dėl šviežių vaisių, uogų, daržovių, grybų optimalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų patvirtinimo“ nuostatas, slyvas bei kivius rekomenduojama laikyti –0,5-0°C, abrikosus, persikus, nejautrius šalčiui obuolius –1-0°C, kriaušes –1-0,5°C, apelsinus 1-5°C, mandarinus 4-8°C, ananasus 7-12°C, greipfrutus bei citrinas 10-15°C, o bananus 13-15°C temperatūrose.

Lietuvoje 1997–2007 metais buvo vykdomas „Elaba“ projektas, kurio metu buvo tirti trumpai laikomų vaisių ir uogų natūralūs masės nuostoliai. Nustatyta, kad didžiausia natūralia masės netektimi per parą išsiskiria bananų (1,0 proc.) ir ananasų (0,80 proc.) vaisiai. Trumpai laikant saugyklose, mažiausiai masės netenka obuoliai, jų natūrali masės netektis siekia vos 0,08 proc. per parą.

Vaisius patariame laikyti atskirai nuo daržovių. Iš nokstančių vaisių skiriasi etileno dujos, dėl to sutrumpėja daržovių laikymo laikas.

Neplauti vaisiai gali būti patogeninių mikroorganizmų šaltinis. Todėl prieš vartojimą nuplaukite vaisius tekančiu geriamuoju vandeniu, pašalinkite pažeistas vietas, nes jose gali kauptis mikroorganizmai. Tvarkant vaisius venkite kryžminės taršos: naudokite atskiras pjaustymo lenteles, įrankius žaliai mėsai, žuviai, vaisiams, po panaudojimo juos kruopščiai nuplaukite, termiškai neapdorotą maistą patariame laikyti atskirai nuo vaisių.

Laboratorinių tyrimų rezultatai

Siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą nuo galimai nesaugaus maisto, NMVRVI nuolat atlieka maisto produktų laboratorinius tyrimus. 2010 metais NMVRVI laboratorijose buvo atliktas 70861 vaisių (šviežių, džiovintų, šaldytų ir kt.) cheminis tyrimas. Tirti pesticidų likučiai, sunkieji metalai, mikotoksinai, konservantai ir kt. Iš jų, 20 tyrimų rezultatų neatitiko teisės akų reikalavimų, daugiausia – pesticidų likučių atžvilgiu.
 

2011 metais sausio – liepos mėn. NMVRVI laboratorijose buvo atlikti 44292 vaisių cheminiai tyrimai. Iš jų, 4 tyrimų rezultatai neatitiko teisės aktų reikalavimų pesticidų likučių atžvilgiu.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.
Komentarai0

Panašūs straipsniai

Alavijas: ir sveikatai, ir grožiui
Alavijas: ir sveikatai, ir grožiui

Namų daktaru tituluojamą alaviją šiais laikais auginamą išvystame vis rečiau, o juk jis gali tapti nepakeičiamu vaistu: sakoma, kad alavijas gydo odos sužeidimus (nudeginimus, žaizdeles, bėrimus), padeda sumažinti skausmą, skatina audinių regeneraciją, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir t.t.

Kiek pavojaus ir naudos kasdieniuose produktuose?
Kiek pavojaus ir naudos kasdieniuose produktuose?(2)

Net ir labai naudingas maistas gali būti daug pavojingesnis skrandžiui nei visų peikiami bulvių traškučiai. Amerikiečių specialistai sudarė sąrašą produktų, kurių galima aptikti kone kiekvienos šeimos šaldytuve, ir kuriais per pastaruosius 20 metų buvo apsinuodijama dažniausiai.

Alternatyvios mitybos paieškos: žaliavalgystė
Alternatyvios mitybos paieškos: žaliavalgystė

Žaliavalgystė tai toks mitybos būdas, kuomet žmogus nevalgo kepto, virto, troškinto ar kitaip termiškai apdoroto maisto. Žmonės, propoguojantys ši mitybo būdą, maistą kaitina ne aukštesnėje nei 43 C temperatūroje arba visiškai jo termiškai neapdoroja. Taip maiste išsaugomi vitaminai, nesunaikinami enzimai ir veikliosios medžiagos.

 Daugiau straipsnių
Ar žinote, kad...

Aštrus svogūnų kvapas nedirgins akių, jei prieš pjaustydamos peilį suvilgysite šaltu vandeniu.

Rodyti kitą patarimą
Reklama
Dienos populiariausi
KRIAUŠIENĖ Makaronai su pomidorais ir sūriu Keptas kiaušinis duonoje "jaučio akis" Blyneliai su cukinija Ispaniškos pomidorų salotos Pomidoru ir kiaušiniu salotos
Reklama
Prisijunk prie mūsų!